Papasakokite trumpai apie save. 

Aš esu Ugnė, kalanetikos trenerė ir sveikos gyvensenos mylėtoja! Žmogus, kuris 2017 metų vasaros pradžioje išdrįso palikti stabilų darbą HR srityje tarptautinėje organizacijoje, kad nertų į visai naują sritį ir pamatytų save kitoje šviesoje. Tačiau gyvenimas yra kelionė su netikėtais posūkiais, o manasis kelias nuvedė atgal į organizaciją ir komandą, su kuria buvau išsiskyrusi 5 mėnesiams. Taigi dabar aš ne tik dirbu savo kalanetikos studijoje Antakalnyje, kur kiekvieną darbo dieną vedu treniruotes, bet ir kelias valandas per dieną padedu darbuose HR komandai. Džiaugiuosi subalansuota diena, kurioje telpa individualios veiklos ir darbo korporacijoje privalumai.

Kuo užsiimate gyvenime? 

Vedu kalanetikos treniruotes nuo spalio atidarytoje studijoje Antakalnyje prie Sapiegų rūmų. Stengiuosi savo pavyzdžiu perduoti žmonėms žinią, kad sveikata yra viena iš svarbiausių vertybių gyvenime ir rūpintis ja turime kiekvienas pats, nelaukiant gydytojų paliepimų. Tikrai kiekvienas žmogus gali rasti sau mielą ir malonią sporto rūšį (jų tiek daug!), kurią darytų su džiaugsmu, o ne todėl, kad kažkas tai įpiršo dėl kokių nors motyvų. Kai randi mylimą sportą, kojos pačios atneša į treniruotes, nereikia su savimi kiekvieną kartą derėtis. Sportas, miegas, tinkama mityba, mylima veikla, minčių švara, manau, galėtų būti kertiniais sveikatos šventovės akmenimis.

Kokie trys dalykai jums svarbiausi? 

Laisvė, Sveikata ir Meilė. Laisvė man yra labai brangus turtas, nes ji nėra tiesiog duotybė, ji yra iškovota. Gimiau Sąjūdžio metais ir man mama vis primena juokingą vaizdelį iš vaikystės, kaip užlipusi močiutės kieme ant kelmo, vos pradėjusi šnekėti, skanduodavau šūkį savo vaikiška šneka - "Leputia, būk laisva!" Suprask, "Lietuva, būk laisva!" Sveikata man yra pagrindinė sąlyga įgyvendinant savo planus, be jos, plačios pasaulio galimybės kaip mat susiaurėja. O meilė yra varomoji jėga. Meilė sau, kitam, gamtai, visam pasauliui. Iš šio jausmo gimsta daug gražių idėjų ir atplaukia daug jėgų!

Kas yra jūsų „IŠDRĮSAU PRADĖTI“? 

Mano išdrįsimai pasireiškia daugiau mažiau nuolatos. Vaikystėje, gimtajame Kupiškyje, išdrįsdavau kitaip apsirengti, užsidėti kokį nors įdomesnį aksesuarą, nepaisant kitų vaikų replikų mano adresu. Kitas pavyzdys yra iš mano bakalauro studijų metų. Trečiame kurse, studijuodama rekreaciją ir turizmą dieniniame skyriuje, Klaipėdos universitete, nusprendžiau, kad yra per daug laisvo laiko ir pradėjau pilnu etatu dirbti Vilniuje, iš pradžių, viešbutyje, po to, mokymų įstaigoje vadovams, kol galiausiai sėkmingai baigiau bakalaurą ir jau turėjau nemažai darbinės patirties. Tuos metus prisimenu kaip nuolatinę kelionę maršrutu Vilnius - Klaipėda. Šių metų didžiausias mano išdrįsimas buvo nuspręsti atsisakyti karjeros tarptautinėje įmonėje ir 5 metų įdirbį šioje vietoje iškeisti į visiškai nepažįstamą nuosavo verslo pradėjimo sritį. Kodėl kalanetikos treniruotės? Vieną dieną tiesiog užsižiebė lemputė, kad noriu išmokti vesti kalanetikos treniruotes, tuo labiau, kad tai daugelį metų yra mano mėgstamiausios treniruotės - nuo 2011. Pirmas žingsnis buvo užsirašyti į kursus ir aš jį žengiau. Galvoje kirbėjusios mintys apie kardinalias veiklos permainas to ir telaukė, netrukus teko pranešti vadovei, kad ketinu palikti kolektyvą ir išbandyti save naujoje srityje. 

 

Kas paskatino išdrįsti? 

Daug dalykų lėmė galutinį sprendimą. Didžiausi paskatinimai buvo žmonių sėkmės istorijos, kai gyvenama iš mėgstamos veiklos. Labai knietėjo išsianalizuoti manyje slypintį potencialą, o kaip kitaip apie tai sužinosi, jei ne darymo ir bandymo keliu. O dar kai pagalvoji, kad gyveni vieną kartą..

Kaip dabar jaučiatės dėl to, kad išdrįsote? 

Didžiuojuosi savimi. Leidžiu sau bandyti, klysti ir vėl bandyti. Jeigu nieko doro iš to neišeis, bent jau būsiu rami, kad leidau sau pabandyti. Pokyčių laikotarpiu jausmų paletė yra plati ir tai yra normalu. Džiaugsmą keičia nerimas ir nepasitikėjimas savimi, o paskui vėl pasitikėjimas ir džiaugsmas. Jaučiu, kad visa tai labai gerai mane brandina kaip asmenybę.

Ar pavyko išdrįsti iš pirmo karto? 

Ir taip, ir ne. Svarbiausia buvo išlaukti minčių brandos, neskubėti. Kai jau visa esybe žinojau, ką dabar noriu daryti, bet labai bijojau - tuomet buvo metas veikti! Šis išlaukimo momentas buvo ilgiausias. Ilgai neturėjau atsakymo, ką iš tikrųjų noriu veikti aš pati, o ne ko iš manęs tikisi aplinka.

 

Didžiausia nesėkmė, iš kurios pavyko pasimokyti. 

Gyvenimą gali suplanuoti, bet tai nereiškia, kad taip ir bus. Kiekvieną nutikimą, ar jis būtų plano dalis, ar ne, vertinu kaip patirtį ir pamoką. Išskirti vienos kažkokios didžiausios nesėkmės negaliu, gal jos nebuvo. Tačiau kiekvieną dieną įvyksta daug nenumatytų dalykų, į kuriuos stengiuosi pažvelgti iš gerosios pusės.

Su kokiais sunkumais susidūrei? 

Žinios paskleidimas apie save ir savo veiklą yra didžiausias iššūkis. Mano manymu, geriausia reklama yra iš lūpų į lūpas, o ji imli laikui, bet aš niekur neskubu.

Ką darai, kai nebeturi jėgų ir nori viską mesti?

Tokia akimirka dar neaplankė, bet jei taip atsitiktų, užduočiau sau klausimą, o dėl ko visa tai darai? Bet kokie nesklandumai yra menkesni už nuoširdų norą tai tęsti, taigi stengtis galima dar labiau. Jėgų rezervuarą nuolatos pildau, tiek kiek išimu, tiek turiu ir įdėti. Miegas, gera mityba, susitikimai su draugais, šeima, lankymasis teatre, gera knyga, netolima ar tolima kelionė, visa tai suteikia energijos.

Ką palinkėtumėte mūsų skaitytojoms, nesiryžtančioms pokyčių? 

Linkiu paskirti laiką tik sau, kurio tyloje galėtumėte išgirsti save, nutildyti aplinkos triukšmą. Linkiu išgirsti vidinį balsą, kuris pasakytų, kad ši veikla tikrai galėtų būti jūsų, kad darydamos tai, jūs puošite pasaulį. Linkiu tvirtai patikėti tuo balsu ir žengti apgalvotą pirmą žingsnį, visa kita klosis savaime. Linkiu mėgautis potyrių kelione!

 

 

 

 

1