Papasakokite trumpai apie save.

Esu Ugnė Poderytė (24 m.) Augusi Suginčių kaime, paauglystę praleidusi Šiauliuose, į Vilnių atvykusi studijuoti komunikacijos mokslų prieš gerus 6 metus. Ko gero nepameluočiau sakydama, kad esu žmogus, negalintis ilgai stovėti vietoje. Išbandžiusi bent 10 sporto rūšių, 5 muzikos instrumentus, apkeliavusi virš 30 pasaulio šalių, dirbusi su daugiau nei 15 skirtingų prekinių ženklų. Visai neseniai atradau, kad mano laimė slypi ne neaprėpiamoje laisvėje ir nuolatiniame ieškojime, o prasminguose įsipareigojimuose ir sau malonios rutinos kūrime. Taip gimė mano nauja veikla Flowers & Lovers.

Kuo užsiimate gyvenime?

Pastaruosius 5 metus vadinau save socialinių tinklų marketingo specialiste. Vykdydama individualią veiklą dirbau su dideliais klientais, daugiausiai nuotoliniu būdu, prisidėjau prie įvairių marketingo projektų įgyvendinimo. Prieš tris mėnesius užsidegiau iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą ir po truputį nedrąsiai pradėjau naudoti naują terminą – floristė. Šiuo metu 100% savo laiko skiriu gėlių namų Flowers & Lovers įkūrimui (planuojame pilnai atsidaryti mėnesio - kelių bėgyje).  

Kokie trys dalykai jums svarbiausi?

Šeima, galėjimas būti savimi, kasdienės veiklos prasmingumas.

Kas yra jūsų „IŠDRĮSAU PRADĖTI“?

Būdama intraverte ir labai bijodama neigiamos nuomonės išdrįsau veikti viešai.

Kas paskatino išdrįsti?

Didelis noras keisti gyvenimo būdą ir savo darbu kurti apčiuopiamą vertę. Netikėtas srities atradimas ir pradėjimas veikti iškart, dar nepraradus pirminio entuziazmo. Draugo paskatinimas abejonių momentais. Mamos pavyzdys – po 20 metų mokytojavimo per metus tapo dėl savo darbo išprotėjusia plaukų stiliste. Nusprendžiau 20 metų nelaukti :)

Kaip dabar jaučiatės dėl to, kad išdrįsote?

Labai pozityviai. Nors vis dar jaučiuosi nedrąsiai ir neužtikrintai, gyvenime atsirado daug vilties, prasmės stengtis ir kurti. Atsirado tikėjimas savimi, natūraliai pradėjo gimti ateities planai, svajonės, naujos idėjos. 

Ar pavyko išdrįsti iš pirmo karto?

Su gėlėmis – iš pirmo. Tačiau, prieš tai buvo daug daug bandymų išdrįsti su kitomis veiklomis (reklamos agentūros steigimas, užsidegimas tapti sporto trenere, noras būti fotografe ir t.t.) Draugų rate dėl šių bandymų dažnai esu traukiama per dantį :))

Didžiausia nesėkmė, iš kurios pavyko pasimokyti?

Vienokios ar kitokios nesekmės pasitaiko kasdien, neskirstau jų į didžiausias ir mažiausias. Vis gi, kai sukaupęs visas jėgas išdrįsti pradėti, didelė nesėkmė yra naudotis nuomonėmis ir patarimais žmonių, kurie patys nėra nieko sukūrę. Tai gali smarkiai demotyvuoti ir nuvesti netinkama kryptimi.

Ar kyla minčių, kad gal nereikėjo visko pradėti? 

Jei atvirai, abejonės kyla kiekviename žingsnyje, bet ne dėl to, kad gal nereikėjo pradėti, o dėl to, ar aš sugebėsiu. Man asmeniškai didelis iššūkis yra finansinis stabilumas. Ne visi turime sukaupę resursų, kad galėtume sau leisti metus ar du eksperimentuoti naujoje veikloje ir nieko neuždirbti ar uždirbti mažai. Nors tai gali atrodyti tik viena iš sudedamųjų mozaikos dalių, man baimė prarasti pastovias pajamas yra labai svarbi ir pamatinė. Jeigu nesugebu šių minčių pašalinti iš galvos – tai jausti pradedu kiekviename žingsnyje, veikla pradeda darytis nemiela ir po truputį atsiranda dar gilesnių abejonių užuomazgos. Bet iš kitos pusės – dirbant samdomą darbą ar mąstant apie savo gyvenimą – abejonės mus lydi visur. Nebūtinai žengus rizikingą žingsnį svajonių link abejonių bus daugiau, negu būna tada, kai esi nepatenkintas savo kasdienybe.

Kokie didžiausi sunkumai užgriūna?

Sunkumų yra daug. Pradedant labai didele atsakomybės našta, padidėjusiu darbo krūviu ir paprasčiausiai nežmonišku fiziniu nuovargiu, baigiant amžina kova su savimi. Ko gero, sunkiausia yra neįsitempti, susitvarkyti su savo mintimis ir į viską pažiūrėti paprasčiau. Pvz. galėti sukurti savo komandą ir pasidalinti užduotimis užtrunka nemažai laiko, o iki tol kiekvieną malonų ir nemalonų darbą turi priimti kaip duotybę ir neleisti sau pasinerti į negatyvią būseną. Sugedus automobiliui vis dar moteriškai puolu į paniką ir skambinu savo draugui, broliui ar tėčiui. Dabar kuriant verslą tokių mikro situacijų į dieną po kelioliką ir greitai imi suprasti, kad negali sau leisti panikuoti, negali sau leisti pykti ant kitų, jog neturi laiko tau padėti, negali skųstis, nes pats tokią dalią jau prisiėmei. Turi išmokti giliai įkvėpti, iškvėpti ir toliau tvarkytis savarankiškai, nekaltinant kitų ir nesitikint aukso medalio už dideles pastangas.

Ko palinkėtumėte mūsų skaitytojoms, nesiryžtančioms pokyčių?

Linkiu atsipalaiduoti ir į pokyčius žiūrėti paprasčiau, žaismingiau. Neleisti kitų nuomonei formuoti jūsų asmenybės ir pasitikėjimo savimi. Linkiu niekada nelaukti, kol būsite pilnai pasiruošusios :)

 

 

 

 

1